Klaipėdos krašto aukštaičių dūrinių sintaksinės-semantinės klasės ir kilmė

Anotacija

Straipsnyje analizuojamos Klaipėdos krašto aukštaičių (KlpA) tarmės dūrinių sintaksinės-semantinės klasės ir kilmė. Tiriamoji medžiaga surinkta iš KlpA garso įrašų, saugomų Lietuvių kalbos institute (žr. KlpAĮr), ir iš publikuotų šios tarmės tekstų (žr.: LKT, KlpAT, LKTCh, VAK & KlpA). Pagrindinis dėmesys skiriamas dūriniams, kurie sietini su tiriamąja tarme, įskaitant ir gretimus vakarų bei pietų žemaičių ir vakarų aukštaičių arealus. Siekiant KlpA dūrybą įvertinti iš bendresnės vakarų arealo tarmių perspektyvos, taip pat surinkti dūriniai iš publikuotų šiaurės žemaičių tarmės šaltinių (žr.: KrtnT, SkdT, TrkT, ŽemDzT) ir rankraštinių pietinių vakarų aukštaičių tarmės tekstų (žr. PVAT).

Tyrimas parodė, kad dūryba, palyginti su vedyba, yra retas reiškinys visame vakarų arealo tarmių plote. Daugiau nei pusė KlpA dūrinių yra determinatyviniai, produktyviausi ir lietuvių kalbos tarmių vakarų areale, ir apskritai baltų bei germanų kalbose. Tuo tarpu posesyvinių ir veiksmažodžio valdomųjų dūrinių produktyvumas skirtingose patarmėse įvairuoja, ir tai bent iš dalies gali būti sąlygota tekstų tematikos ir informantų išsilavinimo.

Dūriniai, būdingi KlpA ir gretimiems arealams, sudaro mažiau nei penktadalį tirtų darinių. Daugelis šių dūrinių, pirmiausia determinatyvinių, yra pamorfeminės kalkės iš vokiečių kalbos. Ypač tai pasakytina apie darinius su bent vienu skolintu dėmeniu (ryšys tarp materialaus ir struktūrinio skolinimosi buvo nustatytas ir XVII–XVIII a. Mažosios Lietuvos dūryboje, žr. Stundžia 2020, 77tt.). Maždaug pusė dūrinių pateko į tarmes iš viešosios vartosenos. Tokį arealinį ir kilminį dūrinių vaizdą daugiausia lemia informantų išsilavinimas. Daugelio jų gimtoji kalba yra vokiečių, be lietuvių kalbos, jie moka rusų, o kai kurie – ir lenkų kalbą.