The accentuation of the infinitive type Latv. kal̃t, Sl. *kőlti and the development of Indo-European molō-presents in Balto-Slavic

Anotacija

LA. kal̃t, SL. *kőlti BENDRATIES TIPO KIRČIAVIMAS IR molō-PREZENSŲ RAIDA BALTŲ-SLAVŲ KALBOSE

Santrauka

Baltų-slavų prokalbėje bendratis buvo pastoviai kirčiuojama galūnėje, kaip rodo latvių ir, iš dalies, slavų faktai. Šaknies ar priesagos kirčiavimas atsirado veikiant Hirto dėsniui. Rasmussenas nustatė keletą šios bendrosios taisyklės išimčių grupių: i) la. kal̃t / sl. *kőlti, la. mal̃t / sl. *me̋lti ir kt. (prez. sl. *koljǫ̍, *kolje̍tь a.p. b, lie. kãla, la. kaļu); ii) sl. *kűti, *rjűti ir kt. (prez. *kȍvǫ, *kovetь̍ a.p. c); la. vem̃t, sẽrt ir kt. (prez. vemju). Rasmusseno pateiktas šių atvejų aiškinimas (kirtis buvo atitrauktas reduplikacinėse formose *bhr̥-bhórh-ti, *ku-kóu̯h-ti, kur laringalas nevokalizuojamas) yra daugeliu atžvilgių problemiškas. La. kal̃t, sl. *kőlti kirčiavimą galima paaiškinti postuluojant, kad ide. molō-prezensai baltų-slavų prokalbėje buvo įgiję tokią paradigmą: bendr. *bhr̥H-téi-, *skl̥H-téi-, prez. *bhórH-e-ti, *skélH-e-ti, ? aor. “*bhr̥H-ā̃‑”, “*skl̥H-ā̃‑” (plg. lie. bárti, bãra šalia bùrti, bùria, sl. *bőrti, *borjǫ̍; lie. skélti, skẽlia šalia skìlti, skìlia). Bendraties kirtis buvo dėsningai atitrauktas pagal Hirto dėsnį: *kl̥H-téi- > *kĺ̥H-tei- → *kólH‑tei-. Jei tokia paradigma buvo būdinga ir kitoms ide. prezenso šaknims, galima panašiai paaiškinti ir la. vem̃t, vemju ir kt. (*u̯m̥H-téi- [> *u̯ḿ̥H-tei- → *u̯émH-tei-], *u̯émH-e-ti, “*u̯m̥H-ā̃‑”; plg. lie. kauz. vìmdyti).