Dominance as an accentual (prosodic) property of morphemes

Bonifacas Stundžia

Anotacija


DOMINACIJA KAIP AKCENTINĖ (PROZODINĖ) MORFEMŲ SAVYBĖ

Santrauka

Terminas dominacija kalbotyroje vartojamas iš seno įvairiomis reikšmėmis ir ne visada preciziškai. P. Garde’as, įvedęs šį terminą į akcentologiją, dominaciją supranta kaip afiksų (paprastai priesagų) sintagminę akcentinę savybę, neutralizuojančią pamatinio kamieno akcentines savybes ir sąlygojančią vedinio kirčio vietą, tuo tarpu A. Girdenis, vartojantis platesnės reikšmės terminą santykinė akcentologinė vertė, pirmiausia pabrėžia paradigminį dominacijos pobūdį (plg. jo skiriamas stiprinančiąsias ir silpninančiąsias vardažodžių darybos priesagas, keičiančias pamatinio kamieno akcentinę vertę).

Šio straipsnio autorius, plėtodamas J. Kuryłowicziaus idėjas, anksčiau yra išdėstęs platesnį požiūrį į akcentinę, tiksliau – prozodinę, dominaciją kaip morfonologinę afiksų savybę daryti įtaką visoms pamatinio kamieno prozodinėms savybėms, t. y. kirčio vietai, priegaidei ir akcentuacijai. Dominacijos įtaką pamatinio kamieno kirčio vietai ir priegaidei rodo tokie lietuvių kalbos galūnių vediniai kaip vasãris 2 ← vãsara 1 ir puõdžius 2 ← púodas 1 (pirmo vedinio kirtis yra pasislinkęs iš pradinio skiemens į penultimą, o antras vedinys yra patyręs cirkumfleksinę metatoniją). Dominacinių afiksų poveikis pamatinio kamieno akcentuacijai (akcentinei vertei / galiai) yra dvejopas: 1) nekirčiuoti (silpnieji) pamatiniai kamienai vediniuose tampa kirčiuoti (stiprieji), o 2) kirčiuoti pamatiniai kamienai, atvirkščiai, vediniuose tampa nekirčiuoti, plg.: vil̃kas 4 (nekirčiuotas kamienas) ir vil̃kiškas, -a 1 (kirčiuotas kamienas), ámžius 1 (kirčiuotas kamienas) ir ámžinas, -à 3a (nekirčiuotas kamienas). Priesagos -iškas, -a dominacinis pobūdis laikytinas inovacija, plg. sen. ir tarm. lie. vil̃kas 4 ir vil̃kiškas, -à 3b (ir pamatinis, ir išvestinis kamienai yra nekirčiuoti). Vediniai šiuo atveju kirčiuojami pagal pagrindinę kirčiavimo taisyklę: kirtį gauna pirmoji (kirčiuota / stiprioji) morfema (sintagminis aspektas), tuo tarpu paradigminiu lygmeniu vedinių kirčiavimas greičiausiai yra buvęs grindžiamas pamatinių žodžių kirčiavimu.

Kreipiant dėmesį ne tik į sintagminį, bet ir paradigminį afiksų prozodinės dominacijos vaidmenį galima visapusiškiau išnagrinėti kirčiavimo sistemų raidą.


DOI: 10.15388/baltistica.0.7.40

Visas tekstas: PDF

Creative Commons License
Svetainės turinį galima naudoti nekomerciniais tikslais, vadovaujantis CC-BY-NC-4.0 tarptautinės licencijos nuostatomis.