Vokiečių kalbos įtaka kuršininkų kalbos būdvardžio gramatinių formų ikoniškumui

Dalia Kiseliūnaitė

Anotacija


Straipsnyje nagrinėjamos kuršininkų kalbos būdvardžių gramatinės ypatybės, kurios išryškėjo XX a. pabaigos pateikėjų kalboje, dėl to ankstesnių tyrėjų nebuvo pastebėtos. Remiantis paskutiniosios kalbėtojų kartos pavyzdžiais, surinktais daugiausia iš rišlia kalba dokumentuotų įrašų, akcentuojamas būdvardžių gramatinės sistemos irimo požymis ‒ giminės, skaičiaus ir linksnio kategorijų ikoniškumo praradimas. Galūnių redukcija, ankstesniųjų autorių pastebėta kaip fonologinis reiškinys, čia nagrinėjama ne tik iš fonologinės, bet ir iš morfosintaksinės pozicijos. Nustatyta, kad padažnėję būdvardžių nederinimo su valdikliu atvejai susiję su predikatine būdvardžių funkcija. Baltų kalboms nebūdingos nederinamos ir neikoniškos formos laikytinos vokiečių kalbos gramatikos įtaka, kuri sustiprėjo per mokyklas su dėstomąja vokiečių kalba.


DOI: 10.15388/baltistica.57.2.2493

Visas tekstas: PDF

Creative Commons License
Svetainės turinį galima naudoti nekomerciniais tikslais, vadovaujantis CC-BY-NC-4.0 tarptautinės licencijos nuostatomis.