Tikriniai velniavardžiai lietuvių tarmėse ir tautosakoje

Birutė Jasiūnaitė

Anotacija


Lietuvių tatmėse ir tautosakoje užfiksuoti 22 skirtingi tikriniai velnio vardai. Drauge su įvairiose Lietuvos vietose vartojamais tarminiais variantais jų esama netoli penkiasdešimties. Dažniausiai tai populiarūs krikšto vardai, nekrikštavardinių velniavardžių pasitaiko palyginti retai. Šiame straipsnyje jie aptariami kilmės, darybos ir funkcijos aspektu. krikštavardiniai velniavardžiai gali būti įvairios kilmės: hebrajų, graikų, lotynų, rečiau germanų arba slavų. Etninėje kultūroje velnias dažnai suvokiamas kaip antropomorfinis personažas, todėl ir jam taikomi antroponimai palyginti neblogai atspindi lietuviams nuo seno įprastą krikštavardžių įvairovę. Didžiausiu variantiškumu (fonetikos, morfologijos, žodžių darybos skirtumais) pasižymi pragaro valdovo tikriniai vardai. Antroponimai linkę virsti velnio eufemizmais arba mįslių žodžiais todėl, kad neturi leksinės reikšmės. Tikriniai velnio vardai tautosakos tekstuose gali atlikti penkias skirtingas funkcijas: apeliatyvinę, maginę, eufemistinę, pragmatinę, apotropinę.

DOI: 10.15388/baltistica.52.2.2330

Visas tekstas: PDF

Creative Commons License
Svetainės turinį galima naudoti nekomerciniais tikslais, vadovaujantis CC-BY-NC-4.0 tarptautinės licencijos nuostatomis.