Lietuvių vienaskaitos pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių formos XVII a. raštuose

Anotacija

Šiame straipsnyje, laikantis anksčiau skelbtų klitinių įvardžių formų analizės ir aprašo principų, nustatytos klitinių įvardžių pozicijos sakinyje klasifikacijos (Razanovaitė 2013, 245—250), nagrinėjamos pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių formos, užfiksuotos XVII a. lietuvių raštuose. Apžvelgiant kiekvieną šaltinį, nustatoma klitinio įvardžio pozicija ir žodžio, prie kurio jis šlyja (toliau — šeimininko), atžvilgiu, ir pozicija sakinyje. Prieš aptariant šaltinį, paminima, kiek pirmojo, kiek antrojo asmens klitinių įvardžių formų vartojama. Apibendrinamosiose išvadose pateikiama XVII a. klitinių įvardžių vartosenos suvestinė.