Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos

Zigmas Zinkevičius

Anotacija


Straipsnyje aptariama senosios Lietuvos valstybės slaviškoje raštinėje atsiradusi antroponimija, laikytina Lietuvos valstybės (ne lietuvių kalbos!) paveldu:

Tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič, vartoti įvardijant bet kurios tautybės visų senosios Lietuvos valstybės gyventojų sluoksnių žmones (Maskvos kunigaikštijoje taip buvo įvardijami tik kilmingieji, o lenkai senovėje šių priesagų neturėjo).

Priesagų -ovič, -evič vėlesnis pakaitalas -ski tipo priesagos (-ovski, -evski...), dėliotos ne tik prie vietovardžių, bet ir prie asmenvardžių, pvz., Adamovski vietoj Adamovič, įvardijant net tą patį asmenį.

Lietuviški asmenvardžiai, dėl lenkinimo sutapę su svetimaisiais.

Keliamas reikalas ištirti kilmę asmenvardžių, atsiradusių prie Lenkijos prijungtuose plotuose, kur senovėje daugiausia gyveno baltai, išryškinti baltiško vardyno indėlį į dabartinę Lenkijos antroponimiją.

DOI: 10.15388/baltistica.47.2.2128

Visas tekstas: PDF

Creative Commons License
Svetainės turinį galima naudoti nekomerciniais tikslais, vadovaujantis CC-BY-NC-4.0 tarptautinės licencijos nuostatomis.