Why does Baltic have the unmarked verbal form of the 3rd person?

Anotacija

KODĖL BALTAI TURI NEMARKIRUOTĄ VEIKSMAŽODŽIO 3 ASMENS FORMĄ?

Reziumė

Dviskaitos-daugiskaitos paradigma formavosi skirtingose ide. dialektų zonose nepriklausomai, bet analogiškai. Tematiniuose vardažodžiuose jai buvo vartojamos tos pačios prieveiksminės (neparadigminės) formos *-ō(+ -s-), *-ai(-oi)/-ei( + -s-), kurios vartojamos vienaskaitos (be -s) lokatyvo ir instrumentalio variantams. Iš pradžių *-os, *-ai(-oi)/-ei turėjo ne daugiskaitinę, bet kuopinę reikšmę. Be to, nesigmatinė forma *-ai(-oi) /-ei siejosi ir su inertyvine („inaktyvine“) reikšme. Pasirinkę vardininkui formą *-ai/-ei, baltai ilgą laiką išlaikė tas abi jos reikšmes, kurios nereikalavo veiksmažodinio predikato 3 asmens daugiskaitos ir (antroji reikšmė) linko į inertyvinės reikšmės 3 asmens formą, t.y. į Viač. Ivanovo II serijos grynakamienę (-ej-a!), iš esmės vardažodinę formą. Netematinių kamienų vardažodžiai buvo daugiausia inertyvai, todėl šitoks derini­mas įsigalėjo ir jų tarpe. Tiek I serijos -t(i)-, tiek II serijos grynakamienė forma vienodai derėjo prie vienaskaitinio veiksnio. Prie daugiskaitinio, t.y. kuopinio, kur kas labiau tiko grynakamienė forma, kuri dėl dažnesnio vartojimo ir ėmė išstumti pirmąją.