Vokiečių pirklių kančios dėl „lino mūkos“. Naujas požiūris į Gr žodynėlio sudėtį bei genezę

Anotacija

Viduramžių baltų leksikografiją, kuriai atstovauja vokiečių–prūsų kalbų Elbingo žodynas bei vadinamasis S. Grūnavo žodynėlis, prasminga tyrinėti per Hanzos kalbos politikos prizmę bei hanziškosios leksikografinės produkcijos, dvikalbės ir utilitarinės, kontekste. Pasirinktas tyrimo rakursas atskleidžia artimai giminingų žodynų sandaros panašumą. Ypatingai glaudus saitas atskleidžiamas tarp „Rusiškų knygų“ pasikalbėjimų ir leksikografinio kūrinio, įtraukto į S. Grūnavo „Prūsijos kroniką“. Straipsnyje yra siūloma konjektūra, kuri ištaiso šaltinio nurašymo klaidą. Jos pagalba leksikografinis darbas tampa skaidrus ir logiškas.