Indo–European long vowels in Balto–Slavic

Miguel Villanueva Svensson

Anotacija


INDOEUROPIEČIŲ ILGIEJI BALSIAI BALTŲ IR SLAVŲ KALBOSE

Santrauka

Šiuo metu vyrauja dvi pagrindinės teorijos apie ide. ilgųjų balsių raidą baltų ir slavų kalbose: i) pagal „tradicinę“ teoriją ilgųjų balsių refleksai turi akūtinę priegaidę, ii) pagal Kortlandto teoriją – cirkumfleksinę priegaidę. Straipsnyje ginama tradicinė teorija. Kortlandto teorija, ko gero, yra teisinga žodžio galo pozicijoje (plg. lie. akmuõ, duktė̃, vns. naud. -uĩ, dgs. įnag. -aĩs). Žodžio viduryje Kortlandto teoriją remia tik slavų sigmatinis aoristas s.-kr. dò-nijeh, rȉjeh ir turbūt la. ̀ls, gùovs (šiuo atveju veikiant gan problemiškam dėsniui *-ĒH- > *-Ē-). Kiti faktai, remiantys Kortlandto teoriją, yra abejotini dėl vienos ar kitos priežasties. Dalis Kortlandto medžiagos yra vienskiemenės paradigmos formos (pvz., lie. duõs, jū̃s, tuõ, la. gùovs, s.-kr. dȃ, lȋ). Jas galima paaiškinti Rasmusseno teorija, pagal kurią bl.-sl. vienskiemeniai patyrė cirkumfleksinę metatoniją. Kita vertus, tradicinę teoriją remia tokie pavyzdžiai kaip sl. *sě̋či / lie. pa-sė́kelis, sl. *-rě̋sti / la. ruõtât, sl. *be̋rmę (: s. i. bhā́rman), *ny̋ně (: s. i. nūnám), lie. núoma (: gr. νωμάω), la. siẽva šalia kitų atvejų. Taigi galima išvada, kad ide. ilgieji balsiai dėsningai gavo akūtinę priegaidę baltų ir slavų kalbose. Cirkumfleksinė priegaidė apsiriboja dviem specifinėmis pozicijomis: i) žodžio galas, ii) vienskiemenės žodžių formos.


DOI: 10.15388/baltistica.46.1.1486

Visas tekstas: PDF

Creative Commons License
Svetainės turinį galima naudoti nekomerciniais tikslais, vadovaujantis CC-BY-NC-4.0 tarptautinės licencijos nuostatomis.