Lithuanian chips from an aptotologist’s workshop

Anotacija

LIETUVIŲ KALBOS SMULKMENOS IŠ APTOTOLOGO DIRBTUVIŲ

Santrauka

Ide. dalelyčių tyrimų pažanga (ypač  supletyvinės balsių *i, *o ir *u kaitos sistemos pripažinimas) įgalina, netgi verčia reinterpretuoti kai kurias gerai žinomas lietuvių kalbos dalelytes ir morfemas. Imperatyvo priesaga -ki- susiejama su ide. nežymimąja enklitine dalelyte *ku̯id, taip pat randama ir ikì < ide *1. h2í ku̯íd „iki ko?“. Pastarosios pirmasis komponentas *h2í „prie, palei“ jau ide. laikais išsirutuliojo į 2. *h2í „prie to; ir; taip pat, irgi“, siejamą su lie. ir (plg. Homero ἰδέ, sl. i < 2.*h2í-h2i. Tolimesnė diferenciacija į santykinę dalelytę 4.* h2i (pvz.: ved. iva „kaip“, Homero ἵνα „kur“ ir go. sant. dalelytė -ei < 4.*h2í-h2i) yra tęsiama lie. ìt, id, idañt. Lie. nèva ir võs padeda rekonstruoti ide. *(s)u̯ṓ/a „taip“. Lyginant lie. aurè su protoindų-iranėnų *au̯rā́ „žemai; čia“ ir gr. δεῦρε „čia“ atkuriama imperatyvinė frazė *au̯‑Ø ré‑h₁ „atsigręžk, žvalgykis“. Pagaliau mintis apie žodžio galo priebalsių duslėjimą, remiamą tokiomis formomis kaip tataĩ ir èš „aš“, laikytina nepagrįsta turint galvoje išlaikytus skardžiuosius priebalsius tokiais atvejais kaip kadà.